Papirusas ir pelkynai, iš kurių atkeliavo sauso kvapo idėja

Prieš atsirandant ritiniui buvo žalias skėtis

Vos išgirdus žodį „papirusas“, mintyse jau gali iškilti visas kambarys, nors dar nė nekalbėjome apie kvapą. Galbūt matote šviesų lapą, rašalą, stalą arba biblioteką su jaukiai storomis sienomis. O tada į tą vaizdą įžengia gyvas augalas su aukštais žaliais stiebais, lengvomis viršūnėmis ir vandeninga augaviete. Už sauso kvapo idėjos slypi šlapynė.

Dėl šio kontrasto papirusas ypač įdomus kaip kvepalų akordas. Galima įsivaizduoti sausus pluoštus, žalią atspalvį, subtilią medienos tekstūrą arba švelnų pudros įspūdį. Malonumas gali slypėti būtent jų derinyje. Gal norisi sauso lapo pojūčio be dulkių, o augalo žalumos – be aitraus ką tik nupjautos žolės kvapo.

Pradėkite nuo to, ką pirmiausia primena šis vardas. Augalas, paviršius, ant kurio rašoma, ir kvepalų kompozicija yra susiję, tačiau kiekvienas iš jų sužadina vis kitokį įspūdį. Kai atskiriate tuos vaizdinius, žodis „papirusas“ gali pasakyti kur kas daugiau.

Augalas, kurį verta apžiūrėti kaip statinį

Papirusinė viksvuolė (Cyperus papyrus) yra daugiametis viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos vandens augalas. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto apraše minimi tamsiai žali tribriauniai stiebai, nuo jų viršūnių į šalis besidriekiančios plonos atšakos, stori šliaužiantys šakniastiebiai ir daugybė sumedėjusių šaknų.^P1 Pažįstama rašto medžiaga prasideda nuo itin savitos gyvo augalo sandaros.

Įsivaizduokite stiebą ir iš šono, ir perpjautą skersai. Kampuotas jo pjūvis gerokai skiriasi nuo apvalios nendrės, kurią galėtumėte nupiešti iš atminties. Viršuje į visas puses besiskleidžianti viršūnė atrodo lengva, beveik kaip fejerverkas. Apačioje augalas visai kitoks – vešlūs šakniastiebiai ir šaknys atrodo gerokai tankesni. Tą skirtumą smagu pastebėti dar nė nepradėjus ieškoti žodžių kvapui.

Papirusas padeda tiksliau suprasti ir žodį „medieniškas“. Kvepaluose medienos įspūdį gali sukelti ne vien tai, kas primena perpjautą kamieną. Kompozicija gali priminti sausą augalą, jo pluoštą ar šaknis. Tokiais žodžiais nusakome, ką užuodžiame. Iš jų nesužinome, ar gaminyje panaudotas konkrečios šios viksvuolės dalies ekstraktas.

Kas slypi po žalia luobele

Metropoliteno meno muziejus aiškina, kad žalia stiebo luobelė gaubia baltą šerdį, iš kurios gaminami papiruso lapai. Būdingas paviršius susidaro dviem sluoksniais kryžmai sudėjus šerdies juosteles.^P2 Iš pirmo žvilgsnio tai paprastas kreminės spalvos lapas. Įsižiūrėjus jame dar galima įžvelgti paties augalo sandarą.

Pažvelkite į muziejaus lapo nuotrauką ir įsivaizduokite, kaip pasikeitė jo forma. Ilgas žalias stiebas tapo lygiu paviršiumi, kuriame susikerta linijos. Iš augalo padarytas žmogui reikalingas daiktas. Vien įsprausti lapą tarp knygos puslapių tokiam virsmui neužtektų.

Kalbant apie kvapą, šis vaizdas padeda atskirti pluoštą nuo pudros. Pluoštas gali priminti gijas, sausus kraštus ir juntamą šiurkštumą. Pudros įspūdis gali būti švelnesnis, smulkesnis ir tolygesnis. Pasitelkę šiuos palyginimus, nosimi nenustatome rašyti skirto lapo sandaros. Tačiau pats paviršius duoda du skirtingus būdus nusakyti įspūdį, kurį kitaip gal pavadintume tiesiog sausu.

Ką žinome apie šį amatą

Muziejaus apraše pasakojama, kaip nuimama luobelė, paruošiamos plonos šerdies juostelės ir kryžmai sudedami sluoksniai. Jame aiškiai atskiriama ir tai, ką galima pasakyti apie senovę. Šiuolaikiniai bandymai padeda suprasti procesą, tačiau tiksliai nežinome, kaip anuomet papirusas buvo spaudžiamas ir džiovinamas.^P2 Istorija ir taip konkreti. Išgalvotų dirbtuvių jai nereikia.

Įsivaizduokite, kiek įgūdžių reikia paruošti tokias plonas ir lygias juosteles, kad iš jų išeitų rašyti tinkamas paviršius. Aukštas, prie vandens augantis augalas žmogaus rankose tampa lapu, kuriame telpa rašto eilutė. Pats virsmas įdomus ir be pasakojimo apie tariamą senovinių kvepalų receptą.

Jei kvapas primena popierių, pagalvokite, kuri šio vaizdo dalis jums svarbi. Švarus sausas paviršius? Pluoštuotas kraštas? Kambarys, pilnas knygų? Greta stovintis rašalas? Atmintyje šios asociacijos gali iškilti vienu metu, nors kiekviena jų kitokia. Atskyrus jas, gali paaiškėti, kad labiausiai patikęs bruožas mažai kuo susijęs su tikru lapo kvapu.

Papirusas ir cypriol turi atskirus vardus

Kalbant apie medieniškus kvepalus, dažnai iškyla dar vienas su viksvuolėmis siejamas vardas – cypriol. „dsm-firmenich“ žaliavos apraše nurodoma, kad jų cypriol gaunamas iš Cyperus scariosus šaknų.^P4 Tai kitas augalas nei Cyperus papyrus. Priklausymas tai pačiai šeimai nereiškia, kad vardus galima sukeisti.

Šis skirtumas praverčia, kai kvepalų aprašyme lengvai pereinama nuo papiruso prie cypriol. Kompozicija gali remtis gimininga kvapo idėja, bet vien žodis „papirusas“ neatskleidžia, kokia medžiaga panaudota. Tikslus žaliavos aprašas čia pasako daugiau negu skėtį primenančio augalo iliustracija.

Uostydami kvepalus vis tiek galite palyginti įspūdžius. Gal vieni atrodo žalesni ir sausesni, o kiti tamsesni arba labiau primena šaknis? Gal kurių nors kvapas mintyse iškart atverčia popieriaus lapą? Leiskite atsakyti patiems kvapams. Jūs lyginate du įspūdžius. Toks palyginimas negali patvirtinti, kad du botaniniai vardai žymi tą patį aliejų.

Sausumas gali būti švelnus

Vienų kvepalų kūrėjai savo papiruso interpretacijoje įvardija medienos, pieno ir pudros atspalvius.^P3 Tai visos kompozicijos aprašymas. Jis nematuoja gyvos viksvuolės kvapo. Įdomu, kaip toli ši interpretacija gali nutolti nuo seno, trapaus ritinio vaizdo.

Pabandykite atskirai įsivaizduoti žalumą, sausumą ir švelnumą. Žaluma gali suteikti gyvumo. Sausumas gali padaryti įspūdį santūresnį. Švelnumas gali suapvalinti kvapą be aiškiai juntamo saldumo. Papiruso akordas gali būti įdomus būtent todėl, kad šie bruožai veikia skirtingai.

Jei kvepalai atrodo per šiurkštūs, pagalvokite, ar šalia sauso atspalvio norėtųsi daugiau švelnumo. Jei įspūdis pernelyg kreminis, gal norisi aiškiau justi pluoštą primenantį kontūrą. Jei jaučiate tik medieną, paieškokite menko žalumos akcento, dėl kurio papiruso vaizdinys galėtų įgauti prasmę. Tokie klausimai padeda daugiau nei pastangos rasti vieną visiems pažįstamą popieriaus kvapą.

Trys žingsniai uodžiant kvapą

Pirmiausia apibūdinkite, ką užuodžiate, nevartodami žodžio „papirusas“. Gal tai sausa mediena, švelni pudra ar žalią stiebą primenantis atspalvis. Tada užrašykite, kokį vaizdą kvapas sužadina. Galiausiai grįžkite prie pavadinimo ir pažiūrėkite, ar jis susieja abu atsakymus. Vykęs akordas gali ryškiai priminti kultūros vaizdinį ir išlikti savarankiška kvapo kompozicija.

Jei šį augalą pamatysite botanikos sode, apžiūrėkite jo viršūnę, tribriaunius stiebus ir dalis prie vandens paviršiaus. Stebėjimas gali praturtinti įspūdį ir nieko neskinant ar netrinant. Gyvas augalas nebūtinai atskleis būtent tą kvapą, kurio tikėjotės perskaitę kvepalų pavadinimą.

Papiruso akordas nepatvirtina, kad kvepalų formulėje yra papiruso ekstrakto ar kitos konkrečios medžiagos. Tradiciniai augalo panaudojimo būdai taip pat neparodo, ar jis tinkamas kosmetikai. Turint omenyje šį skirtumą, papirusas siūlo neįprastai turtingą sausumo vaizdinį. Jame telpa žalias augalas, susikertantys pluoštai ir šviesus lapas, kurį supa erdvė. Biblioteka akimirką palauks. Pirmiausia dar verta apsižvalgyti šlapynėje.

Šaltiniai

P1. Cyperus papyrus. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto konsultavimo tarnyba. Skaityti šaltinį.

P2. Rebecca Capua (2015), Papyrus-Making in Egypt. Metropoliteno meno muziejus. Skaityti šaltinį.

P3. Papyrus Moléculaire, kompozicijos kūrėjų aprašymas. Maison Crivelli. Medžiagos aprašas. Komercinė nuoroda nepateikiama.

P4. CYPRIOL EO MD937416, augalo rūšies ir naudotos dalies aprašas. dsm-firmenich Studio. Medžiagos aprašas. Komercinė nuoroda nepateikiama.