Kvapų žinynas · Medus, sirupai ir kepiniai
Duona – du skirtingi kvapai viename kepale
Traški pluta ir minkštas vidus pasakoja skirtingas kvapo istorijas. Duonos kvapo akordas gali perteikti abi ir be cukraus glajaus.

Pralaužus kepalą, po tamsia iškepusia pluta atsiveria purus minkštimas.
Apie vaizdą
Sugeneruota iliustracija
Bebrų KosmetikaPaskelbta Atnaujinta
Pralaužtas duonos kepalas – nedidelė kontrastų pamoka. Išorė primena apskrudusius kraštus ir sausą traškesį, o vidus – minkštumą, grūdus ir švelnų fermentacijos atspalvį. Duona pavadinti kvepalai gali išryškinti bet kurią iš šių pusių. Todėl tai įdomesnė gurmaniška idėja nei dar vienas būdas pasakyti „šilta ir saldu“.
Šis kvapo akordas – iš pasirinktų duonos asociacijų sukurta interpretacija, o ne pažadas, kad į kvepalus dėta miltų, mielių ar kitų maisto produktų. Pirmiausia verta paklausti, kurią kepalo dalį siūloma įsivaizduoti. Pluta, minkštimas ir žalia tešla gali sužadinti gana skirtingus lūkesčius.
Du paviršiai, du kvapo portretai

Vienoje riekėje susitinka pluta ir minkštimas. Kiekvienas turi savitą tekstūrą ir gali suteikti kitokį aromatą.
Apie vaizdą
Sugeneruota iliustracija
Duonos minkštimas – tai minkšta vidinė kepalo dalis, o ne vien ant lentelės likę trupiniai. Viename pirminiame kvietinės duonos tyrime mokslininkai nustatė, kad dviejų skrudėsiais kvepiančių junginių koncentracijos minkštime buvo trisdešimt kartų mažesnės nei plutoje.1 Šis rezultatas taikomas tirtai duonai ir naudotam metodui, tad jo negalima priskirti kiekvienam kepalui. Vis dėlto jis itin aiškiai parodo, kodėl šias dvi dalis verta skirti.
Išorė nėra vien patamsėjęs vidus. Tiesiogiai kepimo kaitros veikiamas paviršius gali būti lemiamas atpažįstamam plutos kvapui. Minkštime aromatiniai atspalviai dera savaip. Minkštą vidų primenantys kvepalai gali palikti visai kitokį įspūdį nei tie, kuriuose pabrėžiamas apskrudęs, kone krekerį primenantis kraštas.
Skaitydami aprašymą, atkreipkite dėmesį, kuri kepalo dalis įvardyta. „Šviežia duona“ – plati nuoroda. „Šilta duonos pluta“ suteikia konkretesnį atspirties tašką. „Minkštas duonos minkštimas“ kreipia kita linkme. Tikslesni žodžiai padės nuspręsti, ar norite skrudėsių, šviesaus, grūdus primenančio švelnumo, ar jų pusiausvyros.
Nuo grūdo procesas tik prasideda

Varpa ir grūdai parodo, kaip atrodo patys kviečiai. Duona leidžia pamatyti, kokią kitokią struktūrą įgauna iš jų pagamintas maistas.
Apie vaizdą
Sugeneruota iliustracija
Javų laukas, miltų maišas ir duonos kepalas priklauso tai pačiai istorijai, nors kvepia skirtingai. Pažįstamas duonos kvapas susiformuoja ją ruošiant. 2014 m. kvietinės duonos minkštimo aromato tyrimų apžvalgoje mielių fermentacija ir pokyčiai, kuriuose dalyvauja miltų lipidai, įvardyti kaip pagrindiniai jo lakiųjų junginių susidarymo šaltiniai. Mažesnė dalis susidaro minkštime vykstant rudavimo reakcijoms.2
Lipidai – tai riebalai ir jiems giminingos medžiagos. Šis terminas padeda suprasti, kodėl miltai yra daugiau nei sausas krakmolas, laukiantis, kol sušils. Prie aromato pokyčių gali prisidėti skirtingos pradinės žaliavos sudedamosios dalys. Cheminių junginių klasės įsiminti nereikia. Svarbiausia tai, kad duona gaminama, o ją gaminant keičiasi tai, kas pasiekia nosį.
Todėl grūdų įspūdis kvepaluose gali skirtis nuo duonos įspūdžio. Grūdai gali priminti sausesnę pradinę žaliavą. Duona prideda jau paruošto gaminio struktūros pojūtį, o kartais ir fermentacijos bei skrudėsių atspalvius. Kompozicija gali pasiskolinti vos vieną iš šių detalių, o visa kita palikti skaitytojų vaizduotei.
Fermentacija irgi turi kvapą

Tešla, pluta ir atvertas minkštimas trimis vaizdais parodo, kaip keičiasi duonos išvaizda.
Apie vaizdą
Sugeneruota iliustracija
Pirminio kvietinės duonos tyrimo autoriai taip pat nustatė, kad pailginus tešlos fermentaciją pasikeitė minkštimo skonis ir aromatas, daugiausia dėl padidėjusio dviejų konkrečių aromatinių junginių kiekio.1 Tas pats kepalo kvapas tiesiog tolygiai nesustiprėjo. Pasikeitus paruošimui, pasislinko ir aromato pusiausvyra.
2014 m. apžvalgoje prie minkštimo aromatą lemiančių veiksnių taip pat priskiriama mielių padermė ir jų kiekis, fermentacijos trukmė bei temperatūra.2 Tai padeda suprasti, kodėl skirtingų duonų kvapus prisimename skirtingai. Žodis „duona“ neapibrėžia vieno nekintamo kvapo.
Kvepalų aprašymuose žodis „fermentuotas“ gali skambėti atgrasiau, nei reikėtų. Jis gali sufleruoti švelnų mielių atspalvį, vos įsivaizduojamą rūgštelę ar minkštesnį tešlos pojūtį po skrudėsių nata. Toks kvapas nebūtinai primins sugedusį maistą. Jei aprašyme kalbama apie raugo duoną, briošę ar paprastą duoną, paklauskite, kurią pažįstamą detalę jis išryškina. Vien žodis apie fermentaciją viso potyrio nenusako.
Paprastas kepalas gali tapti nepaprastu daiktu
Duona tokia įprasta, kad jos vietą kultūroje lengva pražiūrėti. Metropoliteno meno muziejuje saugomas apvalus kepalas iš Hatneferės ir Ramosės kapo, datuojamas maždaug 1491–1473 m. pr. m. e. Muziejaus kataloge aiškinama, kad kepalas buvo įdėtas į ovalų krepšį su maistu Hatneferės dvasiai.3 Tai, kas paprastai suvalgoma ir išnyksta, išliko kaip konkretus materialus daiktas.
Datuotas kepalas pasakoja apie maisto auką, bet neatskleidžia, kaip kvepėjo senovinė patalpa. Vis dėlto pats jo buvimas jaudina, nes atpažįstamą kasdienę formą susieja su visai kita paskirtimi. Šiuolaikinis kepalas gali būti pietūs, o šis buvo pomirtiniam gyvenimui skirtų atsargų dalis. Pažįstamas daiktas gali perteikti daugiau prasmių nei įprastas kepyklos vaizdas.
Taip galima pažvelgti ir į duonos kvapo akordą. Jis gali priminti turgų, virtuvę, kasdienį kelią pro kepyklą ar visai kitą vietą. Ši kvapo nata nebūtinai žadina nostalgiją. Ji gali sudominti medžiagišku kontrastu ar paprasta atpažįstama akimirka, kuriai nereikia skolintis svetimų prisiminimų.
Duona neapsiriboja vienu kepalu

Šie trys pavyzdžiai skiriasi minkštimu, spalva ir pluta. Kiekvienas gali sužadinti kitokį duonos įspūdį.
Apie vaizdą
Sugeneruota iliustracija
Šviesi minkšta bandelė, tamsi pluta ir tankus grūdų kepalas vaizduotėje skirtingomis proporcijomis derina minkštumą, skrudėsius ir grūdus. Sodrios, sviestinės duonos vaizdinys prideda dar vieną matmenį, o ryškiai apskrudusi skrebučio riekė dėmesį dar labiau nukreipia į atvirą kepusį paviršių. Kvepalai gali tiksliai perteikti vieną iš šių įspūdžių, užuot mėginę atstoti visas duonas iš karto.
Sausainis – parankus palyginimas, jei ieškote sausesnio lūžio ir tankesnio kepinio įspūdžio. Biskvitas padeda įsivaizduoti minkštesnį konditerinio kepinio minkštimą. Skrudinti grūdai gali būti tikslesnė nuoroda, jei juntate grūdus ir skrudėsius, o tešlos ar fermentacijos beveik neįžvelgiate. Tai palyginimai skaitytojams, o ne griežta receptų klasifikacija.
Ta pati kvapo nata gali skambėti ir tyliai. Šiek tiek duonos šilumos po mediena ar prieskoniais gali nė nepriminti viso kepalo, bet suteikti kompozicijai daugiau tekstūros. Kita vertus, jei juntate tik vanilės saldumą, duonos indėlis į jūsų potyrį gali būti mažesnis, nei leidžia tikėtis aprašymas.
Šiluma be cukraus glajaus

Šiurkštus popierius ir švelnus audinys atkartoja plutos ir puraus minkštimo kontrastą.
Apie vaizdą
Sugeneruota iliustracija
Duona gali būti parankus žodis valgomą dalyką primenančiam kvapui, kurio pirmiausia nesinori vadinti cukringu. Pirmiausia įsivaizduokite sausą plutą, paskui – minkštą vidų. Šilumą gali suteikti skrudėsių įspūdis, o ne karamelės sluoksnis. Šis skirtumas gali padėti atrasti gurmaniškus kvepalus, kuriuos kitaip praleistumėte.
Palyginkite du įsivaizduojamus derinius – duonos plutą su sausa mediena ir duoną su grietinėle bei medaus saldumu. Pirmajame pluta lieka atvira, antrajame iškyla sodresnis vaišių stalo vaizdas. Abu vienodai pagrįstai gali būti vadinami duonos kvapo kvepalais. Užuodę gatavą kompoziciją, galėsite pastebėti, kaip skiriasi jų pusiausvyra.
Jei turite progą tokius kvepalus pauostyti, paklauskite savęs, kuri kepalo dalis ryškiausia. Tada pasvarstykite, kas ją supa – grūdai, mieles primenantis švelnumas, skrudėsiai, sviestiškas apvalumas ar cukrus. Atsakymas gali būti visai paprastas – „šilta pluta su vos juntamu minkštu vidumi“. Tai jau naudingiau už ilgą kepyklos gaminių sąrašą. Duonos žavesys tas, kad viename pažįstamame kepale gali tilpti du skirtingi kvapų pasauliai, o jūs galite rinktis kraštą, vidurį arba vietą, kur jie susitinka.
Šaltiniai
1. Potent odorants of the wheat bread crumb: Differences to the crust and effect of a longer dough fermentation. Schieberle and Grosch, Zeitschrift für Lebensmittel-Untersuchung und -Forschung 192 (1991), 130–135; Leibniz-LSB@TUM repository.
2. Aroma of Wheat Bread Crumb. Birch, Petersen and Hansen, Cereal Chemistry 91 (2014), 105–114.
3. Loaf of Bread, object 36.3.73. The Metropolitan Museum of Art, Egyptian Art collection.



