Buko mediena – santūrios medienos grožis

Lygus pilkas kamienas ir šviesi mediena po žieve

Paprastasis bukas, Fagus sylvatica, priklauso bukinių (Fagaceae) šeimai, kuriai priklauso ir ąžuolai. Lygi pilka žievė ir plati laja išskiria jį iš kitų miško medžių. Jauni lapai yra skaisčiai žali, šilkiniais pakraščiais, o vėliau patamsėja. Pažįstami trikampiai riešutėliai slepiasi dygliuotuose apvalkaluose.^BE1

Gyvas medis ir namuose matomas medienos vaizdas žavi savo kontrastu. Buko laja gali atrodyti milžiniška, kai šakos skleidžiasi virš galvos, o po kojomis guli nukritusių lapų kilimas. Apdirbtos buko medienos paviršius gali atrodyti santūrus ir tikslus – stalo briauna, kėdė ar paprasta interjero plokštė. Abu vaizdai priklauso tai pačiai istorijai ir kartu leidžia įsivaizduoti labai skirtingas erdves.

Woodland Trust nurodo, kad subrendę bukai gali viršyti 40 metrų aukštį. Tai rūšies apibūdinimas, o atskirų medžių aukštis gali skirtis.^BE1 Prisiminkite šį mastelį žiūrėdami į nedidelį medinį daiktą. Šviesus, santūrus paviršius kadaise buvo dalis medžio, plačiai išsikerojusio virš žemės.

Bene parankiausias botaninis požymis yra žievė. Lygus pilkas buko paviršius kelia kitokias vaizdines asociacijas nei gilios ąžuolo rievės ar baltas, besilupantis beržo paviršius. Šie skirtumai padeda tiksliau įvardyti prisiminimus net kalbant apie sukurtą kvapo kompoziciją.

Kai mediena beveik neprabyla kvapu

Šveicarijos medienos duomenų bazėje Lignumdata nurodoma, kad paprastojo buko mediena neturi ryškaus kvapo. Joje taip pat aprašomos aiškiai atpažįstamos metinių rievių ribos ir medienos naudojimas baldams, grindims bei vidaus apdailos plokštėms.^BE2 Tai padeda atsisakyti minties, kad kiekviena įvardyta medienos rūšis būtinai turi stiprų natūralų aromatą.

Buko medienos vardu apibūdintas kvapas gali perteikti medžiagos įspūdį arba kvapo akordą – kompozicijoje sukurtą šviesios, sausos, glotnios medienos vaizdinį. Vien iš tokio apibūdinimo negalima spręsti, kad sudėtyje yra standartinio buko eterinio aliejaus. Apie tikrąją sudėtį ir kiekvienos medžiagos tinkamumą sprendžiama pagal galutinio gaminio dokumentaciją.

Tokia kvapo nata gali būti įdomi ir be ryškaus natūralaus kvapo. Nuotrauką lengvai suprantame kaip „tylią“, o kambarį – kaip „šiltą“, nors tyla ar šiluma nėra jų sudedamosios dalys. Šviesios medienos kvapo akordas gali veikti per panašias asociacijas. Malonumą gali teikti darni viso kvapo sandara, net jei atskirai neatpažįstate nė vieno stipraus kvapo.

Įsivaizduokite sausą popierių šalia medinio paviršiaus, dienos šviesą, krintančią ant kėdės, ar gryną spintelės kontūrą. Tai vaizduotės scenos. Jos padeda nusakyti santūrų kvapą ir nereikalauja, kad medienos mėginys kvepėtų lygiai taip, kaip įsivaizduojate.

Miško paklotė pasakoja kitą istoriją

Miško kvapas sudėtingesnis, nei leistų manyti vien medžių pavadinimai. Prie jo prisideda lapai, drėgmė, dirvožemis ir yranti organinė medžiaga. Ypač įdomų buko pavyzdį pateikia grybų ir vabzdžių tyrimai.

Simono Leatherio ir kolegų aprašytuose bandymuose mokslininkai į buko rąstus įveisė skirtingų medieną ardančių grybų ir tyrė išsiskiriančius lakiuosius junginius. Grybų bendrijos pakeitė išmatuotus lakiųjų junginių profilius. Tyrimas buvo skirtas su mediena susijusių vabalų ekologijai, o buko kvapo kvepalai jame nebuvo vertinami.^BE3

Kasdienę išvadą nesunku įsivaizduoti ir neįsiminus chemijos. Gyva laja, sausa kėdės koja ir yrantis rąstas yra trys skirtingos kvapo aplinkos. Visas tris galime vadinti „buku“, tačiau jų kvapai vieni kitų neatstoja.

Jei kvepalai primena drėgną mišką, galbūt jums svarbiausi žeme dvelkiantys lapai. Jei jie primena šviesų kambarį su mediniais baldais, įspūdis gali būti sausesnis ir erdvesnis. Abiem įspūdžiams yra vietos. Jie atskleidžia dvi skirtingas priežastis, kodėl tas pats botaninis pavadinimas gali sužadinti labai skirtingus lūkesčius.

Bukas greta ąžuolo, kedro ir dūmų

Lygindami pirmiausia įsiklausykite į vaizdinį, kuris jums kyla, ir neskubėkite spręsti apie kvapo stiprumą. Ar buko mediena jums primena šviesų stalą, o ąžuolas – tamsesnę spintą? Ar kedras primena pieštukų dėžutę? Tokie asmeniniai atskaitos taškai gali padėti tiksliau apibūdinti mėginį.

Atkreipkite dėmesį, kai keičiasi aplinka. Nupoliruotas paviršius gali priminti poliravimo priemonę. Sena spinta gali priminti joje laikytus daiktus. Dūmų kvapo nata siejasi su dar kitu procesu ir kuria kitokią atmosferą. Vien iš to, kad daiktas pagamintas iš tam tikros rūšies medienos, nė vieno iš šių įspūdžių negalima priskirti tai rūšiai.

Tai ypač pravartu, jei mėgstate medienos kvapus, bet nemėgstate to, ką vadinate „sunkiais medienos kvepalais“. „Sunkūs“ gali reikšti dūminius, labai saldžius, tirštus, žemiškus ar stipriai sakais dvelkiančius kvepalus. Jei ieškote medienos įspūdžio, kuriame būtų daugiau šviesos, verta pasidomėti kvepalais, kurių apraše minima buko mediena, tačiau vis tiek prireiks viso kvapo aprašymo ir mėginio.

Užuot sakę „per daug medienos“, pamėginkite įvardyti, kas iš tiesų kliūva. Pasakę dūmų atspalvis pernelyg ryškus, kitą kartą rinksitės kitaip, nei pasakę man patinka sausa mediena, bet saldumas užpildo visą kvapą. Tikslesni žodžiai leidžia kitą pirkinį rinktis mažiau spėliojant.

Trumpas pratimas šviesios medienos kvapui apibūdinti

Pasirinkite jau turimus kvepalus arba tokius, kuriuos galite išmėginti pagal naudojimo nurodymus. Prieš skaitydami natų sąrašą, užrašykite, kokį paviršių ir kokią aplinką kvapas primena. Galbūt tai bus glotnus, saulės nušviestas stalas, šiurkšti, sausa lentyna ar drėgna, lapais nuklota žemė. Tada pridėkite tai, ką pastebite aiškiausiai – šviesumą, saldumą, pudriškumą, žemiškumą ar dūmus.

Dabar perskaitykite aprašymą. Jei jame minima buko mediena, paklauskite savęs, ar šis vaizdinys padeda paaiškinti jūsų įspūdį. Gal jis padės geriau suprasti mėginį, o gal pasijusite lyg visai kitame kambaryje. Vien todėl, kad žodis parašytas puslapyje, nereikia versti savęs atpažinti to, ko neužuodžiate.

Pratimas taip pat padeda atskirti malonią aplinką nuo kvapo, kuris jums asmeniškai patinka. Galite žavėtis šviesios medienos išvaizda ir vis tiek mieliau rinktis sodresnius kvepalus. Galite grožėtis mišku, o kasdienybėje pirmenybę teikti sausam, neperkrautam kvapui. Kuo tiksliau įvardijate savo skonį, tuo lengviau juo vadovautis.

Kvapų enciklopedijoje buko mediena kviečia pastebėti santūrumą. Kvapo nata gali suteikti struktūros, erdvės ir priminti medžiagą, nors pati savaime neturi dramatiško kvapo. Kartais patraukliausia mediena yra ta, kuri leidžia pamatyti ir likusį kambarį.

Šaltiniai

BE1. Woodland Trust: Common beech, Fagus sylvatica.

BE2. Lignumdata, Swiss timber-sector reference database: European beech, Fagus sylvatica.

BE3. Leather and colleagues: Seeing the trees for the wood—beech decay fungal volatiles influence the structure of saproxylic beetle communities, Insect Conservation and Diversity 7 (2014), 314–326.