Augalinės ir fermentuotos žaliavos
Kokosų pienas
Apie šią iliustraciją
Perskėlus kokosą, viduje randamas skystis yra kokosų vanduo. Kokosų pienas atsiranda vėliau, paruošus ir išspaudus baltąjį minkštimą. Šis nedidelis skirtumas atveria netikėtai turiningą pažintį su lašeliais, kremiškumu ir daugybe skirtingų medžiagų, kurias vienas kokosas gali suteikti kietajai kosmetikai.
Trumpas atsakymas
Kokosų pienas – pieniškas mišinys, gaunamas iš subrendusio baltojo Cocos nucifera branduolio. Jame yra vandens, pasiskirsčiusio kokosų aliejaus ir kitų branduolio komponentų. Jis skiriasi ir nuo kokosų vandens, ir nuo atskirto kokosų aliejaus. Gaminant kietąjį muilą, kokosų pienas gali būti viena iš pradinių žaliavų; gamintojas gali jį pasirinkti dėl formulei suteikiamų savybių. Čia laikomasi sudėties sąrašo pavadinimo Cocos Nucifera Milk, nurodyto šaltiniu pasirinkto produkto sudėtyje.
Viskas prasideda nuo baltojo minkštimo
Baltasis sluoksnis subrendusio kokoso viduje vadinamas branduoliu, arba kietuoju endospermu. Iš jo ruošiamas kokosų pienas. Ertmėje teliūskuojantis skystis turi atskirą pavadinimą – kokosų vanduo, skystasis endospermas. Taigi pienas ir vanduo susiję su skirtingo pavidalo medžiaga to paties vaisiaus viduje.
Šis skirtumas labai praverčia, nes maisto ir kosmetikos vaizduose abiem atvejais dažnai rodomas toks pat perskeltas kokosas. Paveikslėlis leidžia atpažinti augalą, bet neatskleidžia viso kelio. Pasekus, kaip iš baltojo minkštimo gaminamas pienas, jo pienišką išvaizdą suprasti tampa gerokai lengviau.
Subrendusio kokoso branduolys kitoks
Jauno kokoso branduolys iš pradžių būna plonas, minkštesnis sluoksnis. Vaisiui bręstant, šis sluoksnis storėja, tvirtėja, o aliejaus kiekis jame didėja. Todėl pieno ir grietinėlės gamybai paprastai pasirenkami subrendę kokosai. Nuo vaisiaus amžiaus priklauso perdirbėjui prieinamos žaliavos savybės.
Tai daugiau nei pasirinkimas tarp žalio ir rudo kokoso. Viduje keičiasi vandens, minkštimo ir aliejaus santykis. Su kokosų pienu siejama tekstūra pradeda formuotis augančiame branduolyje, dar prieš jį sutarkuojant bet kokiu įrenginiu. Tas pats augalas skirtingais gyvenimo etapais gali suteikti skirtingų medžiagų.
Pienas gaunamas tarkuojant ir spaudžiant
Gamyba pradedama pašalinant pluoštinį apvalkalą ir kevalą, kad būtų pasiektas branduolys. Plona ruda odelė taip pat gali būti nuskutama, paliekant baltąją dalį. Plaunant, nuvarvinant ir tarkuojant ji paruošiama mechaniniam spaudimui. Ekstrahuojant gali būti įpilama vandens, o iš gauto skysčio atskiriamos skaidulos ir stambios liekanos.
Gaunamas paruoštas mišinys, o ne sultys, tiesiog laukusios kevalo viduje. Jo savybėms turi įtakos įpilto vandens kiekis ir ekstrahavimo būdas. Todėl kokosų pienas gali būti įvairios konsistencijos ir vis tiek išlikti atpažįstamas kaip kokosų pienas. Paruošimas iš tiesų keičia žaliavą, o ne vien jos pakuotę.
Kremiškumas prasideda nuo lašelių
Kokosų pienas yra aliejaus vandenyje emulsija: maži aliejaus lašeliai pasiskirstę juos supančioje vandeninėje fazėje. Jame taip pat yra baltymų ir kitų branduolio medžiagų. Tai puikus kasdienis emulsijos pavyzdys – šis žodis kosmetikoje pasitaiko dažnai, tačiau gali skambėti abstrakčiau, nei reikėtų.
Nepermatoma balta išvaizda taip pat turi fizikinį paaiškinimą. Pasiskirstę aliejaus lašeliai išsklaido šviesą. Jų dydis ir pasiskirstymas turi įtakos pieno išvaizdai ir savybėms. Kad pastebėtumėte rezultatą, atskirų lašelių matyti nereikia. Tai, kas atrodo kaip vienas vientisas skystis, yra smulkiai pasiskirsčiusių komponentų mišinys.
Pieno, grietinėlės ir aliejaus keliai išsiskiria
Kokosų pienas ir kokosų grietinėlė pirmiausia skiriasi riebalų bei kitų sausųjų medžiagų koncentracija. Maisto standartuose išskiriamos kelios jų rūšys – nuo lengvesnio pieno iki labiau koncentruotos grietinėlės. Atskirtas kokosų aliejus pasuka dar kitu keliu: tai riebalinė frakcija, o ne visa pieniška emulsija.
Šie skirtumai kosmetikos ingredientų atlase naudingi, nes visi trys gali būti siejami su tuo pačiu pažįstamu augalu. Jei kietojo gaminio sudėtyje nurodytas kokosų pienas, mintyse nepakeiskite jo kokosų aliejumi. Pieno pradžia – vandens, riebalų ir kitų branduolio komponentų mišinys. Aliejaus – atskirta riebalinė medžiaga. Skirtingi pradiniai taškai suteikia gamintojui skirtingų galimybių.
Skysta pradinė žaliava gali tapti kietojo gaminio dalimi
Kokosų pienas nurodomas tarp ingredientų, naudojamų Osmia muilui Black Clay Facial Soap gaminti. Gamintojas aprašo jo indėlį į kremines baltas muilo putas. Tai konkretus jo vietos kietojoje kosmetikoje pavyzdys: pieniška pradinė žaliava tampa galutinės prausimo formulės dalimi.
Gaminant muilą ingredientų mišinys pakinta, tad muilo gabalėlis nėra tiesiog kokosų pienas, iš kurio išspaustas vanduo. Vadovaukitės galutinio gaminio paskirtimi ir naudojimo nurodymais, o pradines žaliavas pasitelkite norėdami suprasti receptūros ypatybes. Čia kokosų pieno kelias susipina su augaliniais aliejais, muilo gamybos procesu ir kitomis medžiagomis, suteikiančiomis gabalėliui savitumo.
Atsiskyrę sluoksniai gali atskleisti mišinio sandarą
Šviežias kokosų pienas gali išsisluoksniuoti į daugiau aliejaus turintį viršutinį ir vandeningesnį apatinį sluoksnį. Taip nutinka todėl, kad šis disperguotas mišinys savaime nėra neribotai stabilus. Pramoninėje maisto gamyboje gali būti taikoma homogenizacija: didesni aliejaus lašeliai suskaidomi į mažesnius, kad mišinys išliktų tolygesnis.
Tai paprastas būdas suprasti, kodėl apdorojimas kartais padeda išgauti pastovesnių savybių žaliavą. Kreminė išvaizda nereiškia, kad visi komponentai ištirpo ir tapo viena medžiaga. Įdomiausia čia – pieno emulsinė sandara. Tai pastebėjus, pažįstamas virtuvės ingredientas tampa naudingu pavyzdžiu, kaip iš mišinio gali rastis tekstūra.
Klausimai, kurie gali kilti
Ar kokosų pienas yra skaidrus skystis kokoso viduje?
Tas skaidrus skystis yra kokosų vanduo. Kokosų pienas ruošiamas iš baltojo branduolio, dažniausiai jį tarkuojant ir spaudžiant, procese naudojant vandenį. Abu gaunami iš kokoso, tačiau jų pradinė medžiaga skiriasi. Atskiriant juos lengviau suprasti kosmetikos su kokosais aprašymus, ypač kai tas pats perskelto kokoso vaizdas naudojamas keliems ingredientams pavaizduoti.
Ar kokosų pienas reiškia tą patį, ką ir kokosų aliejus?
Ne. Kokosų pienas – mišinys, kuriame yra vandens, pasiskirsčiusio aliejaus ir kitų branduolio komponentų. Kokosų aliejus – atskirta riebalinė medžiaga. Abu gali būti naudojami kaip pradinės žaliavos kosmetikos gaminiuose, tačiau į formulę patenka skirtingos sudėties medžiagos. Vadovaukitės visu ingrediento pavadinimu, užuot manę, kad vien kokospalmės pavadinimo pakanka nustatyti, kas panaudota.
Kodėl kokosų pieno gali būti kietajame muile?
Muilas pradedamas gaminti pagal formulę, kurioje yra kelios žaliavos, o kai kurios jų gali būti skystos. Gamybos procesas sukuria galutinį muilo gabalėlį. Kokosų pienas – vienas dokumentuotas skystos pradinės žaliavos naudojimo kietajame muile pavyzdys, o ne įrodymas, kad galutinis gaminys turi likti pieniškas ar skystas. Tai primena, kad rankoje laikomo gaminio forma neatskleidžia kiekvieno ingrediento pradinio pavidalo.
Mintis, kurią verta prisiminti
Kokosų pienas pasakoja apie paruošimą: subrendęs baltasis branduolys tampa pieniška emulsija, o šis mišinys, keliaudamas į kietąjį kosmetikos gaminį, gali pereiti dar vieną procesą. Prisimenant šią seką lengviau atskirti vandenį, pieną ir aliejų, neprarandant malonios pažįstamo kokoso asociacijos. Vienas vaisius gali tapti keliomis iš esmės skirtingomis medžiagomis.
Šaltiniai
Šaltiniai ir papildoma literatūra
- Composition – Coconut HandbookTetra Pak
- The Chemistry of Coconut Milk and CreamTetra Pak
- Coconut Food ProductionTetra Pak
- Standard for Aqueous Coconut Products – CXS240-2003FAO/WHO Codex Alimentarius
- Black Clay Facial SoapOsmia










